 |
| Amalas beržo lajoje. Liepos pradžia. Liškiava. Foto 2013 |
 |
| Amalo šakelės su uogomis. Foto 2013 K.K.Šiaulytis. |
Į Dzūkiją, į
Druskininkus žiemą ar ankstyvą pavasarį atvykstančius svečius keliauninkus nustebina
ir toks, kitur neregėtas gamtinis artefaktas – paprastasis amalas.
Važiuojant į
pietus nuo Vilniaus, vis dažniau pamatai didelių medžių lajas apkaišytas lyg tai
krepšiais, lyg tai kovų, varnų lizdais. Bet tai – ne paukščių architektūra! Tai
visžalis krūmas - Paprastasis amalas (lot.
Viscum album) – amalinių (Viscaceae) šeimos augalas, kerojantis
beržų, tuopų, klevų šakose.
Žinau vietą, kur
galima amalo sąžalynus lengvai aptikti ir iš arti juos stebėti, fotografuoti.
Liškiavoje, ant Bažnyčios kalno užkopę plačiais akmeniniais laiptais, dešinėje
rasite beržų grupę apkibusią gelsvais amalų rutuliais.
Amalas –
nuodingas augalas, tad geriau jo lapelių nelaužyti ir neragauti!
Stebuklines,
gydomąsias amalo savybes bei kada ir
kaip augalą skinti, paruošti vaistams, žino miškų išminčiai, žolininkai.
Interneto erdvėse šimtai padavimų apie paprastąjį – nepaprastąjį amalą sklando. Vieną pasakojimą
čia pateiksiu :
„Angliškai
kalbančiose Europos šalyse ir Šiaurės Amerikoje su šiuo augalu susijęs įdomus
paprotys: po amalu atsidūrusį patinkantį žmogų – pažįstamą arba ne – galima
pabučiuoti. Didžiojoje Britanijoje tai daroma dažniausiai
per Kalėdas. Tokie papročiai paremti senomis druidų
legendomis: druidai
laikė amalą taikos simboliu, žinojo, jog jis turi gydomųjų savybių. Savo galių
amalas neprarasdavo tik nukirstas auksiniu pjautuvu ir nepalietęs žemės.
Kitokių pasakojimų apie amalą turi ir norvegai bei graikai.“ (Vikipedija,
Laisvoji enciklopedija)
Šiame
tinklaraštyje apie amalą dar rasite straipsniuose „Amalas. Druidai“ bei „
Medžių dvasios“
K.K.Šiaulytis
25 03 2014
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą