Ratnyčia miškuose. 2013. Foto K.K.Š.
Ratnyčios akvarelių vardai
Ne kiekvienas gamtos kampelis, ežero įlankėlė ar iškilus medis, turi visiems žinomą pavadinimą, vardą, tad tapytojas ar fotografas fiksuojantys kokio upelio linkius ir klonius,
priversti duoti vardus pastebėtiems motyvams.
Ratnyčios upelio atkarpą Druskininkuose,
tarp Ratnyčios tvenkinio ir Veisiejų gatvės,
pavadinau Lydekų užtakiu, nedidelio nuotykio atminimui.
.
2013 metų liepos pradžioje keliavau tvenkinio pakrante ieškodamas akvareliškų motyvų. Staiga, iš už pylimo, šaukdamas iššoko berniūkštis - "Gal kas nors turite maišą!"
Pasiteiravau kam tas maišas reikalingas. Pasirodo, vaikis pagavo lydeką, o ją, norint parsinešti namo, reikia kur nors patalpinti! Apžiūrėjau laimikį - tai buvo didoka, gal 70, o gal penkiasdešimties centimetrų ilgio lydekaitė. (Mačiau, vėliau ji sutilpo į kažkokią žvejo įrankių terbelę)
"Pagavau ją čia!" - laimingasis spiningautojas mostelėjo ranka į
prie Ratnyčios užtvankos pursluojantį vandenį.
Neseniai nutapiau šią Ratnyčios patvankėlę - Lydekų užtakį.
Ratnyčios klonį - raguvą, tarp M.K.Čiurlionio gatvės ir santakos su Nemunu, vadinu Šaltinų griova,
o kitos raguvos vardą, nuo Čiurlionio gatvės iki Sveikatingumo parko,
"pasufleravo" Sausoji gatvė, taigi - Sausoji griova.
K.K.Š.
2014
Ratnyčia paparčiuose. 2013. Foto K.K.Š.
Ratnyčios smėliai. 2013. Foto K.K.Š.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą